- priverkti
- priver̃kti, -ia (prìverkia KŽ), prìverkė Š, Rtr, NdŽ, KŽ; N, M
1. intr. D.Pošk, DŽ1, PnmA, Pv, Pc daug, pakankamai verkti: Kiek aš prìverkiau, Dieve Dieve, negalvojau, ka jau gerai bus Upn. Anie (sūnūs) grįžo, ale kiek aš anų prìverkiau! Krž. Kiek priverkiau, kiek priprašiau, neklauso – geria Klt. Naktis prìverkiau, kai mama mirė Mrj. Mano prišalta davaliai ir prìverkta Pnd. Ne tiek šienelio aš te pripjoviau, kiek aš priverkiau, kiek priraudojau (d.) Mlt. | prk.: Tai dabar tu priver̃k penkiems (aprūpink penkis vaikus) Lkš. ^ Priverksi, kaip kiaules ganysi LMD(Klov). | refl. SD166, D.Pošk, Sut, N, K, LL98, Š, Rtr, DŽ1, Rod: Buvom an kapų, prìsverkėm prìsverkėm ir važiuojam namo Vrn. Viškum apsirgo, tik guli, aš verkiu ir jis verkia, prisìverkėm abu Krs. Po itam bernuki aš prìsverkiau Lz. Aš jo gana prisiverkiau B. Dulkinas, išplaktas, prisiverkęs iki alpulio grįžau prie bandos J.Balt. Prisiverksime ir toliau, jeigu bus verktina Žem. Gana žmonės buvo privargę ir prisiverkę A1884,155. Tu prisiverksi, mūsų sesyte, pas savo anytelę N254. Prisiverksi rytoj dieną, kai paliksi viena LTR(Skd). Tada prisverksì, prisbėdavosi, kai mano valioj būsi Vrn. Prisiverksì, mergele, an bernelio rankų DrskD114. Čiulbėk, paukštele, kol pas motulę, prisiverksi, kai berneliu teksi KrvP(Rtn).
2. tr. LB163, KŽ, Jnšk, Kp, Auk [i]verkiant prilieti, pripildyti (ašarų): Jis čia visą kubilą priverkė J.Jabl. Prìverkiau pilnus kampus ašarų, pamarinus tėvą J. Mat anos panos, negalėdamos jo prikelti, prìverkė klanus ašarų pas jo lovą BsMtII167(Dkš). Mes pilnas kertes priverkėme, o čia ryto metą, praaušus, tik mamytė kyšt beįeinanti su ryšeliu LzP. Gali grindis priver̃kt, be dviejų metų nepareis iš kariuomenės PnmŽ. Kur užtiksi balą, žinok – ten mano priverkta, o ne lietaus prilyta K.Saj. | prk.: Kai tik susitinka, vėl verka, pilnas ausis prìverkė Prk.
3. tr., intr. pagarbstyti mirusį (sakant rečitatyvu raudos žodžius), apraudoti: Jei nemoki verkt žodžiais, tai pasamdyk, katra moka priver̃kt Dg. Prieg numirėlio raudoja dažniausia artimieji. Seniau, sako, buvo tam tikros bobos, kurios priverkdavo LTR(Auk). ║ pasakyti rečitatyvu vestuvių raudos žodžius: Verkaudavo [nuotaka], tėvą prìverkia, motiną Žln. Nuoteka pas darželį stojas, darželį prìverkia Vlk. Subaton prìverkia ir tėvamu Dv. Ot gražiai ana mokėjo priver̃kt JnšM.
4. tr. NS710(Ppl) verkiant priprašyti, išmaldauti: Tai kad galėjus, būtau nuvažiavus ir priver̃kus Dv. Verkia brolis dieną naktį, nieko gera nepriver̃kia, nei motutės neprišaukia (d). Pl. Verkčiau aš rytą ir vakarėlį, kad tik priverkčiau jaunas dieneles LTR(An). | refl. tr.: Ji mane prisìverkė, kad eičia su ja gyvęt į vieną stubą Plv. Verkia jy, prisìverkia ko iš bobukės Drsk.
◊ kíek katė̃s (kãtino) prìverkta Ds; kíek kãtinas (šuvà) priver̃ks labai mažai: Tiek tu išvirsi, kiek šuva priverks Vad. Jy tiek apmokės už namą, kíek šuvà priver̃ks Vrn. Vieną mėnesį gali gerai griebti, jei žuvies yra, kitą mėnesį gauni mažne tiek, kiek katinas priverkia rš.\ verkti; apverkti; paapverkti; atverkti; daverkti; įverkti; išverkti; nuverkti; paverkti; parverkti; perverkti; praverkti; priverkti; papriverkti; razsiverkti; suverkti; užverkti
Dictionary of the Lithuanian Language.